Šaltalankį vadina aukso vertės augalu: tikra vitaminų bomba stipriam organizmui, grožiui ir jaunystei

Jei tik žinotume, kokiomis žmogaus sveikatai naudingomis savybėmis pasižymi šaltalankiai, vargu ar praeitume pro šiuos krūmus nestabtelėję. Net ir tada, kai jie nesipuošia geltonomis uogomis, žvilgančių šaltalankio lapelių arbata gali ne tik sušildyti, bet ir sustiprinti žmogaus kūną. Tačiau šaltalankį žolininkai vadina aukso vertės augalu ne tik dėl to, kaip jis padeda esant įvairiems negalavimams – šaltalankis nuo seno vertinamas ir kaip grožio bei jaunystės eliksyras.

Šaltalankio nauda džiugina net ir žiemą, kai uogų jau nebėra Kaip pasakoja žolininkė Danutė Kunčienė, šaltalankių naudą pastebėjo dar senovės romėnai – šio krūmo lapais maitinti arkliai buvo stipresni, o jų kailis žvilgėjo. Taip šaltalankis gavo lotynišką hippophae vardą, reiškiantį „spindintis arklys“.

Nors šiandien kalbėdami apie šaltalankio naudą žmogaus sveikatai dažniau omenyje turime uogas, žolininkė pabrėžia ir šaltalankio lapų svarbą. Pasibaigus rudeniui, kai sveikatai naudingų gėrybių gamtoje galima rasti vis mažiau, žiemos pradžioje dar pakankamai ilgai išsilaiko nepažeisti šaltalankio lapai – žvilgantys, sidabrine apačia. „Šaltalankio uogas geriausia rinkti vėlyvą rudenį – rugsėjo pabaigoje arba spalį. Tada uogos jau būna subrendę, o paskui jos pradeda juoduoti, byrėti. Tačiau net ir tada, kai uogų jau neberandate, galima prisirinkti lapų arbatai. Jos ypatingai naudingos persirgus įvairiais virusiniais susirgimais, padeda stiprinti organizmą“, – pabrėžia ji.

Šaltalankio krūmų galima rasti ežerų šlaituose, tačiau žolininkė įspėja nedaryti klaidos ir nerinkti uogų iš pakelių – naudingiausios uogos bus tos, kurias rinksime iš švarių vietų. Geriausia šaltalankio uogas ir lapus rinkti kerpant šakeles. Jei mėginsite skinti uogas, plona jų odelė gali greitai sutrūkti, o šakelių dygliai apdraskys rankas. „Ne tik šaltalankio uogose, bet ir lapuose gausu naudingų medžiagų. Lapai yra vitamino C šaltinis, labai tinkamas plaukams skalauti. Šaltalankio lapų nuoviras plaukams suteikia žvilgesio, padeda nuo slinkimo – moterys, kurių plaukai išretėję, pastebi, kad šaltalankis padeda jiems geriau augti. O šaltalankių lapų ir šakelių nuovirą galima naudoti ir kojų vonelėms, kurios lengvina podagros ir sąnarių skausmus, tinka spuoguotai odai gydyti“, – sako D. Kunčienė. Lapų ir uogų arbatą rekomenduoja po įvairių susirgimų Turtinga sudėtimi ir gausybe naudingų savybių pasižymi ir šaltalankio uogos – jose daug flavonoidų, vitaminų B1, B2, B6, vitamino C, E, K, D, beta karoteno, sočiųjų ir polinesočiųjų riebalų rūgščių. Šaltalankiai iš organizmo šalina laisvuosius radikalus, mažina cholesterolio kiekį kraujyje. „Šaltalankio uoga ypatingai naudinga tuomet, kai esame persirgę, organizmas nusilpęs. Mūsų mityboje uogos gali būti naudojamos profilaktiškai prieš aterosklerozę. Šaltalankių aliejus padeda esant žaizdelėms burnos gleivinėje, skrandžio erozijoms, gali būti naudojamas ir išoriškai žaizdoms gydyti. Ne veltui šaltalankis dažnai įeina ir į įvairių kremų sudėtį – jis neleidžia odai taip greitai senti“, – sako žolininkė.

Šaltalankio uogų panaudojimas gali būti įvairus – iš jo galima spausti sultis, virti uogienes. Tačiau žolininkė pabrėžia, kad daugiausiai naudos iš šaltalankio galima išgauti naudojant šviežias arba šaldytas uogas, iš kurių galima pasigaminti skanios, sveikatą stiprinančios arbatos. „Visada gerai turėti šviežių šaltalankio uogų. Iš jų galima pasidaryti labai skanią arbatą – uogas užplikome karštu vandeniu, sutriname, pasiskaniname medumi ir turime puikiausią vitamininę arbatą. Dar geriau, jei turime prisidžiovinę ir augalo lapų – jie arbatai suteikia dar ryškesnio, malonesnio skonio“, – pataria ji. Uogos tampa ne tik gydančia arbata, bet ir gydančiu maistu Su šakelėmis ir lapeliais nukirptas šaltalankių uogų kekes žolininkė pataria namuose dėti į šaldiklį. Kai šakelės pašals, dideliame inde pakanka jas padaužyti, ir uogos gražiai nubyra. Taip atskyrus naudingas krūmo dalis, šakeles ir lapus galima sėkmingai panaudoti verdant arbatas ir nuovirus, o uogos puikiai tiks sultims, aliejui, arbatoms, desertams ar net receptams su žuvimi. „Šaltalankio uogos labai skaniai dera su žuvimi, pavyzdžiui, troškinta menke. Šis derinys atėjęs ne iš lietuviškos virtuvės, bet iš Sibiro, kuriame augo daug šaltalankių. Sibire nuo seno moterys gardžią žuvį tiekdavo su šaltalankių padažu. Šaltalankio uogas suplakame su pipirais, druska ir medumi, ir turime nuostabų saldžiarūgštį padažą. Turbūt dažnam girdėti bruknių ir spanguolių padažai, o štai šaltalankių padažas galėtų tapti įdomiu atradimu“, – pataria D. Kunčienė.

Prisirinkus šaltalankio uogų, namuose nesunku patiems pasigaminti jų aliejaus – D. Kunčienė dalinasi receptu, kuris leis jau po 20 dienų džiaugtis savo gamybos šaltalankių aliejumi. „Išspaudus šaltalankių sultis, išspaudas su smulkintomis odelėmis ir sėklomis reikia išdžiovinti, o tuomet užpilti alyvuogių aliejumi. 20 dienų užpilą reikia laikyti šiltai, vis papurtyti. Tada, kai jau nukoši, turi tą pirmą, auksinį šaltalankių aliejų. Jis – aukso vertės, ypatingas. Mažas jo buteliukas vaistinėse kainuoja labai daug, o patiems pasidaryti paprasta“, – pastebi D. Kunčienė. Iš šaltalankių išspaudų žolininkė mėgsta gaminti ir saldumynus. Į išspaudas pridėjusi selenų, iš gautos masės ji suformuoja „blyną“, kurį padžiovina orkaitėje. Žolininkė pastebėjusi, kad sudžiūvusį saldžiarūgštį traputį laužyti ir ragauti mėgsta ne tik „patyrę sveikuoliai“, bet ir vaikai. Šaltalankio sultys nepamainomos grožio ritualuose Anot D. Kunčienės, šaltalankių sultis galima pritaikyti ir kosmetikoje, odai palepinti puikiai tiks šaltalankių sulčių turinčios kaukės, kurias paprasta pasidaryti namų sąlygomis. Raukšlėtai odai žolininkė rekomenduoja kaukę, kuri gaminama iš vieno arbatinio šaukšto grietinės, sumaišytos su vienu arbatiniu šaukšteliu šaltalankių sulčių. Toks derinys gerai drėkina ir maitina odą. Maitinamąją kaukę galima pasigaminti ir iš dviejų šaukštų riebios varškės, sumaišytos su arbatiniu šaukšteliu šaltalankio sulčių ir kiaušinio tryniu. Į šią kaukę, jei turime, tinka įdėti ir pusę šaukštelio kamparo aliejaus. Kaukę reikėtų palaikyti ant veido 15 minučių, tuomet ją nuplauti šilta arbata. Naudojant šią kaukę, galima pajusti, kad oda tampa labai švelni ir elastinga. „Reikėtų žinoti, kad šaltalankių sultys veikia raminamai, mažina arterinį kraujospūdį, tačiau negalima jų padauginti. Per dieną užtenka vienos stiklinės arbatos, o jei gersime po 2-3 stiklines, spaudimas gali ir pakilti. Jei po spindulinio gydymo žmonėms ant odos atsiranda randelių, surambėjimų, tokiems odos pažeidimams gydyti reikėtų su šaltalankių aliejumi daryti patepimus, kompresiukus“, – sako žolininkė.

Straipsnis iš delfi.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Prekių krepšelis Turite nuolaidos kuponą?
Scroll to Top
Scroll to Top